Kiek laiko mes savo gyvenime prasėdime už uždarų durų, nė kiek nepagalvodami, kaip atsirado door manufacture, kas tas duris gamino, kiek jos daug matę. Jeigu matome kažkur dideles galingas steel security door, galime numanyti, kad už jų yra kažkas vertingo. Jeigu matome kokias nors spalvotas, tikimės, viduje rasti neįprastą interjerą. Uždarytos prieš mus durys niekada neverčia galvoti apie jas pačias, kaip jos padarytos, iš kur čia atkeliavo. Visada pirmiausiai mes mąstome apie tai, kas laukia jau už pačių durų.
Pas stomatologą
Vieta, kur kartais tenka praleisti nemažai laiko, laukiant už uždarų durų, būna stomatologo kabineto koridorius. Jeigu einate į polikliniką, o neretai pasitaiko ir pas privatų gydytoją – tenka ilgai pasėdėti eilėje, palaukti, kol galėsite pagaliau prieiti savo eilę. Jeigu sėdite koridoriuje ir girdite kokius nors garsus viduje, kabinete, tada tikrai nesmagu. Galima labai išsigąsti. Kad girdėsite metalinius įrankius kaukšint bei gręžiant grąžtus, tai dar yra viena. Bet nemaloniausia turbūt yra girdėti, kaip aikčioja žmonės, klykia vaikai. Aišku, tada tikrai norisi bėgti iš to koridoriaus kuo greičiau, tačiau su jumis juk bėgtų ir tos problemos dantyse. Taigi, tenka sėdėti. Kartais poliklinikoje eilėje kyla tikras karas. Kadangi viskas labai vėluoja, kiekvienas atėjęs žmogus bando prasibrauti eilėje pirmiau. Suprantama, juk visi turi reikalų, kažkur skuba. Taigi, ir toks dalykas kaip ši eilė visus labai gaišina. Tad nors žmonės, laukiantys eilėje, galėtų būti laikomi kolegomis, kurie visi kartu praeis kažkokias panašias patirtis, jie tampa konkurentais ir netgi priešais. Pati geriausia pozicija – sėdėti priešais duris. Jeigu tik jos prasivers – iškart bus galima nemirksint spoksoti į seselę ar gydytoją, kol ši neištvėrusi paklaus, pas ką laukiat, kokia jūsų pavardė. Jeigu atsisėsite šalia durų, tuomet gali būti, kad prasėdėsite iki vakaro. Be to – tada atsiranda rizika, kad teks žiūrint tiesiai matyti tiesiai priešais save esančius kitus žmones. Atsisėdus priešais duris jūs kartu išvengiate ir akių kontakto su greta sėdinčiais. Tada tikrai įsižiūrite į uždarytas duris. Kokios jos baltos, apačioje apspardytos, kodėl ant jų vis dar užklijuota viena vieniša Valentino dienos širdutė.
Darbo biržoje
O čia patekus kartais būna visai smagu. Niekas nežino, kas ten už uždarų durų, tačiau visada įdomu pamatyti kitus laukiančius. Pasitaiko visokiausių personažų, o kartais net žmonės taip ir susipažįsta.