Ar kiekvienas tikrai galime pasakyti, kuo skiriasi kareiviška apranga nuo civilių? O kuo ypatinga kareiviška avalynė? Jeigu tokių klausimų jau kuris laikas nebeuždarinėjame, tai gal pats metas? O ką, jeigu jūsų paklaustų vaikai, kaip jiems atsakytumėte? Keletas variantų jau čia…
Kareiviška apranga ir avalynė
Gali būti, kad pirmas dalykas, kurį norės sužinoti kiekvienas vaikas, tai kas yra kareiviška apranga. Pagal aprangą būtent jie pirmiausiai ir atpažins kareivius. Taigi, kareivis turi savo uniformą. Ją sudaro visada kelnės ir švarkas arba striukė. Bent jau tiek mes matome standartiniuose paveikslėliuose. Vasarą jis turės ir kažkokią maikutę, o žiemą ir šiltesnius rūbus. Taip pat kareivis turės savo kepurėlę. Visi šie rūbai gali būti papuošti įvairiais metaliniais priedais – visokiais medalionais, ženkliukais, priklausomai nuo to, kokios kariuomenės yra ta kareiviška apranga. Vaikui galima papasakoti ir apie tai, kad kareivis tikriausiai turės ir neperšaunamą liemenę, saugančią jį nuo kulkų, jeigu kiltų grėsmė.
Taip pat jo kojas saugos kareiviška avalynė. Tai bus geri stabilūs ir neperšlampantys juodi batai. Pastebėsime, kad visa ši apranga ir avalynė labai skiriasi nuo tų drabužių ir batų, kuriuos dėvi paprasti žmonės. Visada bus tos pačios žalios – rudos – pilkos spalvos ir niekada nepamatysime kitokios spalvos. Visada matysime, kaip kareivis atrodo pasirengęs tiesiog šliaužti laukais, pelkėmis ir kemsynais. Vaikui galima paaiškinti, kad gyvūnai pamėgdžioja gamtos spalvos, kad litų nepastebėti. Drugeliai pamėgdžioja gėles, pelėdos pamėgdžioja medį ir pan. Žmogus yra nelabai dabar jau gamtos vaikas, todėl jis pamėgdžioti gamtą gali tik tada, kai apsirengia kamufliažo audinio drabužiais.
Kareivio darbas
Jeigu jau pavyko paaiškinti mažyliams, kaip atrodo kareivis, tai reikia pasakyti ir, ką jis dirba. Yra daugybė liaudiesdainų, apdainuojančių ir apverkiančių kareivių ir jų motinėlių dalią. Ši iš tiesų nelengva – reikia joti į karą, joti į laukus, joti ten, kur kažkas miršta, ir kažką nužudyti arba būti nužudytam pačiam. Tačiau tokie dalykai labiau nutinka senoviniame kare. Dabartinis karas dažnai įšąla su santykiais. Visgi kareivis turi būti budrus, pasirengęs bet kokioms atakoms, nusiteikęs tam, kad priešas gali pulti. Jis turi ginklus, jis turi daiktus, kurie padėtų jam išgyventi mūšio lauke, jis turi tikrai nemažai visko, su kuo galėtų išsisukti gyvendamas gamtoje, o svarbiausia – jis turi drąsią širdį.